pirdauti

pìrdauti, -auja (-auna Rdm), -avo iter. persti. 1. vlg. Grš dažnai balsu gadinti orą: Arklys pìrdauja Vl. Na, vaike, nepìrdauk! Alk. Kad nereiktų tiek daug dirbti, galėtum sau pìrdauti priėdęs Skr. 2. vlg. juok. tupinėti, vaikštinėti, leisti laiką be darbo: Dabar tai nori lygią dalį gaut: mes rugius pjovėm, o tu po namus pìrdavai Skr. 3. vlg. juok. karščiuotis, purkštauti: Nepìrdauk, nepìrdauk, geriau rankas prisėstum! Rs. \ pirdauti; atpirdauti